The Role of Voluntary Organisations in Constructing the Common Identity and Mobilising of Polish Community in Southeastern Lithuania

Monika Frėjutė-Rakauskienė 1
  • 1 The author is a research fellow at the Lithuanian Social Research Centre. She has a PhD in Sociology. Her main research interests include civic and political participation of ethnic minorities, identities of ethnic groups, and manifestations of ethnic and racial intolerance in the media. As a researcher, she participates in different Lithuanian and international research projects.

Abstract

This paper is based on a series of qualitative (semi-structured) interviews conducted by the author with representatives of Polish civic organisations in southeastern Lithuania (the towns of Eišiškės, Jašiūnai, Pabradė, Šalčininkai, Švenčionys, Švenčionėliai, and Turgeliai). Data was collected from January 2013 to June 2014 as part of a research project to investigate ethnic, civic, regional, and local identities of ethnic minorities in southeastern Lithuania. The project was carried out by the Institute for Ethnic Studies at the Lithuanian Social Research Centre and was funded by the Research Council of Lithuania. The paper discusses the role of voluntary organisations operating in Southeastern Lithuania in mobilising the Polish community. The author investigates the activity of Polish organisations as they maintain and construct the identity (ethnic, civic, local and regional) of local community. Part of the research strategy is to recognise the content and means by which these organisations appeal to collective memory to create and affirm Polish identity. An analysis of interview data shows that the activities of organisations predominantly target the Polish community and their aims are to promote and foster Polish culture, language, and history. The Polish civic and political organisations and their leaders play active roles in identity building and mobilising the Polish Community in southeastern Lithuania. Referencing and recalling collective memories of the Polish ethnic group is an important tool for building a collective identity that lack local and regional dimensions.

If the inline PDF is not rendering correctly, you can download the PDF file here.

  • Balžekienė A., Lapienienė A., Merkys G. & Telešienė, A. (2008). ‘Daugiakultūrio ir daugiakalbio ugdymo prielaidos bei problemos etniškai mišriame regione’. Etniškumo studijos. No. 1-2, pp. 146-171.

  • Barth F. (1970). Introduction. In: Barth, F. ed. Ethnic Groups and Boundaries: the Social Organization of Culture Difference. Bergen-Oslo: Universitets Forlaget. London: George Allen & Unwin, pp. 9-38.

  • Brubaker R. & Cooper F. (2000). ‘Beyond “identity”’. Theory and society. Vol. 29, pp. 1-47.

  • Brubaker R., Loveman M. & Stamatov P. (2004). ‘Ethnicity as cognition’. Theory and Society, Vol. 33, pp. 31-64.

  • Central Electoral Commission of the Republic of Lithuania. Available at: www.vrk.lt [Accessed on 22 January 2015].

  • Chaney P. & Fever R. (2001). ‘Inclusive Governance and “Minority” Groups: The Role of the Third Sector in Wales’. International Journal of Voluntary and Nonprofit Organizations, Vol. 12, No. 2, pp. 131-156.

  • Daukšas D. (2011). ‘Dominuojantis nacijos, teritorijos ir valstybės diskursas lietuviškoje 1988–1991 m. periodikoje’. Liaudies kultūra, No. 5, pp. 7-17.

  • Daukšas D. (2012). ‘Lietuvos lenkai: etninio ir pilietinio identiteto konstravimas ribinėse zonose’. Lietuvos etnologija. Vol. 12, No. 21, pp. 167-192.

  • Daukšas D. (2014). ‘Paribio identitetai: Punsko ir Šalčininkų atvejai’. Etniškumo studijos. No. 2, pp. 89-106.

  • Fennema M. & Tillie J. (2001). ‘Civic community, Political Participation and Political trust of Ethnic Groups’. Connections, Vol. 24, No. 1, pp. 26-41.

  • Frėjutė-Rakauskienė M. & Šliavaitė K. (2012). ‘Rusai, lenkai, baltarusiai Lietuvoje: lokalaus, regioninio ir europinio identitetų sąsajos’. Etniškumo studijos. No. 1-2, pp. 126-144.

  • Frėjutė-Rakauskienė M., Marcinkevičius A., Šliavaitė K. & Šutinienė I. (2013). ‘Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant pietryčių Lietuvos etninius procesus’. Etniškumo studijos. No. 2, pp. 13-48.

  • Frėjutė-Rakauskienė M. (2015). ‘Etninių grupių, imigrantų ir LGBT žmonių reprezentacija Lietuvos interneto dienraščiuose’. In: Nuomonės raiška Lietuvos internetinėje erdvėje: žmogaus teisės, etika ir teisminė praktika. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, pp. 39-51.

  • Gaučas P. (2004). Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida: XVII a. antroji pusė – 1939 m.: istorinė-geografinė analizė. Vilnius: Inforastras.

  • Halas E. (2008). ‘Issues of Social Memory and their Challenges in the Global Age’. Time & Society. Vol. 17, No. 1, pp. 103-118.

  • Hansen H. E. & Hesli V. L. (2009). National Identity: Civic, Ethnic, Hybrid, and Atomised Individuals. Europe-Asia Studies: 61, p. 1.

  • Heelsum A. (2002). ‘The Relationship Between Political Participation and civic Community of Migrants in the Netherlands’. Journal of International Migration and Integration, Vol. 3, No. 2, pp. 179-200.

  • Hobsbawm E. & Ranger T. eds. (1983). The Invention of Tradition. Cambridge: Cambridge University Press.

  • Hogan-Brun G. & Ramonienė M. (2005). ‘Perspectives on Language Attitudes and use in Lithuania‘s Multilingual Setting’. Journal of Multilingual and Multicultural Development, Vol. 26, No. 5, pp. 425-441.

  • Hogan-Brun G., Ramonienė M. & Grumadienė, L. (2005). ‘The language situation in Lithuania’. Journal of Baltic Studies, Vol. 36, No. 3, pp. 345-370.

  • Young I. M. (2000). Inclusion and Democracy. Oxford, New York: Oxford University Press.

  • Kalnius P. (1998). Etniniai procesai Pietryčių Lietuvoje XX a. antroje pusėje. Vilnius: Žara.

  • Kamusella T. (2013). ‘Germanization, Polonization, and Russification in the partitioned lands of Poland-Lithuania’. Nationalities Papers: The Journal of Nationalism and ethnicity, Vol. 41, No. 5, pp. 815-838.

  • Kazėnas G., Jakubauskas A., Gaižauskaitė I. & Visockaitė A. (2014). Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas, Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas.

  • Korzeniewska K. (2013). ‘“Vietinis” (tutejszy) lenkas, katalikas: Pietryčių Lietuvos gyventojų religinė-etninė tapatybė (tyrimas Dieveniškėse, Kernavėje, Turgeliuose)’. Etniškumo studijos, No. 2, pp. 149-179.

  • Krupavičius A. (1992). Lietuva kelyje į demokratiją. Kaunas: Technologija.

  • Krupavičius A. (2000). Politinis dalyvavimas ir tautinės mažumos Lietuvoje. In: Tautinės mažumos demokratinėje valstybėje. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Konferencijos, skirtos Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 10-mečiui, medžiaga, 1999.11.25-26, pp. 21-49;

  • Matulionis A., Beresnevičiūtė V., Leončikas T., Frėjutė-Rakauskienė M., Šliavaitė K., Šutinienė I., Žilinskaitė V., Georg Heinrich H. & Alekseeva, O. (2011). Contextual and Empirical Reports on Ethnic Minorities in Central and Eastern Europe. The Polish Minority in Lithuania. EC. European Research Area. Available at: https://www.abdn.ac.uk/socsci/documents/8_The_Polish_Minority_in_Lithuania.pdf [Accessed on 28 August 2015].

  • Матулионис А. В., Фреюте-Ракаускене М. & Шлявайте К. (2013). ‘Между локальной и европейской идентичностью:анализ этнических групп (русские, поляки, белорусы) в Литве’. Вестник Социальных Наук. Vol. 1, No. 16, pp. 18-42.

  • Merkys G., Balčiūnas S., Balžekienė A., Lapienienė A., Pauliukaitė Ž. & Telešienė A. (2006). Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams. Užsakovas – Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

  • Nikžentaitis A. (2011). Simbolinis daugiakultūrio miesto užvaldymas. In: Nikžentaitis A. ed. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribentropo: Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje, Vilnius, LII leidykla, pp. 285-296.

  • Ore T. E. (2011). The Social Construction of Difference and Inequality. Race, Class, Gender and Sexuality. New York: McGraw-Hill. Fifth Edition.

  • Osborne B. S. (2001). ‘Landscapes, Memory, Monuments, and Commemoration: Putting Identity in its Place’. Canadian Ethnic Studies, Vol. 33, No. 3, pp. 39-78.

  • Penn E. M. (2008). ‘Citizenship versus Ethnicity: The Role of Institutions in Shaping Identity Choice’. The Journal of Politics, pp. 1-18.

  • Sanders M. J. (2002). ‘Ethnic boundaries and Identity in Plural Societies’. Annual Review of Sociology, Vol. 28, pp. 327-357.

  • Simon B. & Klandermans B. (2001). ‘Politicized Collective Identity. A Social Psychological Analysis’. American psychologist. Vol. 56, No. 4, pp. 319-331.

  • Sirutavičius V. (2013). Etniškumo politizacija Lietuvoje: lenkų autonomistų judėjimas, Sąjūdis ir Lietuvos valdžios politika 1988 m. – 1990 m. pradžioje. Etniškumo studijos. No. 2, pp. 13-48.

  • Stravinskienė V. (2010). ‘Tarpetniniai lenkų ir lietuvių santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje 1953–1959 m.’. Istorija. No. 1, pp. 42–51.

  • Stravinskienė V. (2011). ‘Lenkų švietimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: 1944 m. antra pusė–1947 m.’. Istorija. No. 2, pp. 14-23.

  • Stravinskienė V. (2012). ‘Rytų ir Pietryčių Lietuvos lenkų mokyklos: 1947–1959 m.’. Lietuvos istorijos metraštis 2011. No. 1, pp. 81–95.

  • Šiliauskas ed. (2006). Pilietinė visuomenė: politikos įpilietinimo projekcijos. Kolektyvinė monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

  • Ubarevičienė R., Burneika D. & van Ham M. (2015). ‘Ethno-Political Effects of Suburbanization in the Vilnius Urban Region: An Analysis of Voting Behavior’. Journal of Baltic Studies, Vol. 46, No. 2, pp. 217-242.

  • Urban areas population by ethnicity 2011. Census 2011. Official Statistics Portal. Available at: http://osp.stat.gov.lt/en/2011-m.-surasymas [Accessed on: 7 September 2015].

  • Vu Catherine M. (2008). Nonprofit Ethnic Minority organizations: Service Engagement Strategies. Mack Center on nonprofit management in the Human Services. Berkeley: University of California.

  • Zimmer O. (2003). ‘Boundary mechanisms and symbolic resources: towards a process-oriented approach to national identity’. Nations and Nationalism. Vol. 9, No. 2, pp. 173-193.

  • Zinkevičius Z. (1993). Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

  • Žiliukaitė R. (2006). Ką renkamės – laisvę telktis ar likti nuošalyje? In: Žiliukaitė R., Ramonaitė A., Nevinskaitė L., Vinogradnaitė I. Neatrasta galia. Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Pilietinės visuomenės institutas: Versus aureus, pp. 20-42.

  • Waechter N. (2015). ‘Introduction to the construction and interplay of European, national and ethnic identities in Central and Eastern Europe’. Identities: Global Studies in Culture and Power. pp. 1-18.

  • Wiletts P. (2006). What is a Non-Governmental Organization? Output from the Research project on Civil Society networks in global Governance. London: City University.

  • Wimmer A. (2008). ‘The Making and Unmaking of Ethnic boundaries: A Multilevel Process Theory’. American Journal of Sociology. Vol. 113, No. 4, pp. 970-1022.

OPEN ACCESS

Journal + Issues

Search