The Building and Renovation History of Vilnius and Kaunas Churches: Dendrochronological Dating and Historical Sources

Gabija Surdokaitė-Vitienė 1  and Adomas Vitas 2
  • 1 Lithuanian Culture Research Institute, Vilnius, Lithuania
  • 2 Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania

Summary

We present the application of dendrochronological dating of the renovation and construction works of churches in the Kaunas and Vilnius regions of Lithuania. The model for the estimation of the missing rings of Scots pine was used in Lithuania for the first time. We have assessed 18 timber cross-sections from nine churches, which were used for the constructions from the second half of the 17th to 19th c. The oldest wood samples were dated from St. Michael’s Church in Vilnius (1668±4) and St. George, the Martyr, (Bernardine) Church in Kaunas (1693±3). The aim of this study was to compare the results of the investigation of timber samples from 9 churches with archival sources and literature data and to reveal the renovation history of the buildings. The study of written historical sources has revealed a lack of recorded building and reconstruction phases of the churches. This fact was later confirmed by the results of dendrochronological dating. The dating of the timber revealed undocumented reconstruction dates in Zapyškis church (1791±3), St. George, the Martyr, (Bernardine) Church in Kaunas (1711±4), St. Anne Church in Skaruliai (1693±3) and Vilnius Cathedral (1814±4).

If the inline PDF is not rendering correctly, you can download the PDF file here.

  • Barokas Lietuvoje, ed. Arūnas Sverdioloas. Vilnius: Baltos lankos, 1996.

  • Bauch, J., and Dieter Eckstein, “Wood biological investigations on panels of Rembrandt paintings.” Wood Science and Technology 15 (1981): 251–263.

  • Bitvinskas, Teodoras, and Jonas Karpavičius, “Aušros Vartų paveikslo pirminio dendrochronologinio data-vimo rezultatai.“ In Acta Academiae Artium Vilnensis, Vol. 10: Aušros Vartų Švč. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 59–64.

  • Čerbulėnas, Klemensas and Nijolė Lukšionytė, “Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir karmelitų vienuoynas Gedimino g. 1.” In Kauno architektūra, ed. Algė Jankevičienė. Vilnius: Mokslas, 1991. 97–101.

  • Douglass, Andrew E. “Weather cycles in the growth of big treles.” Monthly Weather Review 37 (1909): 225–237.

  • Drėma, Vladas, Vilniaus bažnyčios. Vilnius: Versus Aureus, 2007.

  • Drėma, Vladas, Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais. Vilnius: Mokslas, 1991.

  • Eckstein, Dieter, “Human time in tree rings.” Dendrochronologia 24 (2007): 53–60.

  • Eckstein, Dieter, “Measurement and dating procedures in dendrochronology.” In Methods of dendrochronology 3, ed. L. Kairiukštis, Z. Bednarz and E. Feliksik. Warsaw: IIASA, 1987. 35-44.

  • Eckstein, Dieter, and J. Bauch, “Beitrag zu Rational-isierung eines dendrochronologishen Verfahrens und zu Analyse seiner Aussagesicherheit.” Forstwissenschaftliches Centralblatt 88 (1969): 230–250.

  • Gediminskaitė, Guoda, “1578 m. Zapyškio parapijos aprūpinimo aktas.“ Menotyra, 4 (2014): 334–341

  • Gediminskaitė, Guoda, “Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapinė bažnyčia XVI amžiuje: architektūra ir socialinis kontekstas.” Bažnyčios istorijos studijos, vol. 7: Žemaičių krikštas ir krikščionybė Žemaitijoje: Šešių šimtmečių istorija, ed. Liudas Jovaiša. Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2014. 55–77.

  • Gidžiūnas, Viktoras, “Pranciškonai observantai Lietuvoje XV ir XVI amžiuje.” Aidai 2 (1970): 71–77.

  • Gjerdrum, Peder, “Estimating missing sapwood rings in three European gymnosperm species by the heartwood age rule.” Dendrochronologia 31 (2013): 228–231.

  • Guardianatus & Conuentus Caunensis sub titulo & Patrocinio Sancti Georgij Martyris, In The archive of Bernardine province in Krakow, M-25, fol. 289–289v.

  • Haneca, Kristof, Katerina Čufar and Hans Beeckman, “Oaks, tree-rings and wooden cultural heritage: a review of the main characteristics and applications of oak dendrochronology in Europe.” Journal of Archaeological Science 36 (2009): 1–11.

  • Hillam, Jennifer, and Ian Tyers, “Reliability and repeatability in dendrochronological analysis: tests using the Fletcher archive of panel-painting data.” Archaeometry 37(2) (1995): 395–405.

  • Jankauskas, Vidmantas, “Iš Skarulių dvaro, miestelio ir parapijos istorijos.” In Skaruliai. Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2010. 15–47.

  • Jankevičienė, Algė, “Kauno gotikinės bažnyčios.” In Acta Academiae Artium Vilnensis, vol. 26: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė, ed. A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. 98–148.

  • Jankevičienė, Algė, “Lietuvos periferijos gotikinių bažnyčių architektūros bruožai.” In Acta Academiae Artium Vilnensis, vol. 26: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė, ed. A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. 150–165.

  • Jankevičienė, Algė, “Šv. Jurgio bažnyčia ir bernardinų vienuolynas Papilio g. 7, 9.” In Kauno architektūra, ed. Algė Jankevičienė. Vilnius: Mokslas, 1991. 203–204.

  • Jankevičienė, Algė, “Zapyškis. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia,” in Lietuvos sakralinė dailė, vol. 1: Vilkaviškio vyskupija, b. IV: Aleksoto dekanatas, ed. Gražina Marija Martinaitienė. Vilnius: Gerelė, 2000. 429–436.

  • Jankevičienė, Algė, Acta Academiae Artium Vilnensis, vol. 12: Lietuvos medinė sakralinė architektūra. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998.

  • Kaennel, Michèle, and Fritts H. Schweingruber, Multilingual glossary of dendrochronology. Terms and definitions in English, German, French, Spanish, Italian, Portuguese and Russian. Berne, Stuttgart, Vienna: Haupt, 1995.

  • Kaennel, Michèle, and Fritts H. Schweingruber, Multilingual glossary of dendrochronology. Terms and definitions in English, German, French, Spanish, Italian, Portuguese and Russian. Haupt, Berne, Stuttgart, Vienna, 1995.

  • Kaladžinskaitė, Auksė, “Benediktiniškoji ikonografija Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje,” In Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, ed. Liudas Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2008. 217–235

  • Kaladžinskaitė-Vičkienė, Auksė, “Vilniaus buvęs benediktinių vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia,” in Kauno architektūra, ed. Rūta Janonienė and Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. 282–286.

  • Kamuntavičienė, Vaida, “Kauno dekanato bažnyčių raida XV–XVI a..” Lituanistica, 68. 4 (2006): 1–22.

  • Klasztory bernardyńskie w Polsce w jej granicach history-cznych: dzieło zbiorowe, ed. Hieronim Eug. Wyczawski. Kalwaria Zebrzydowska: Wydawn. Bernardynów “Calvarianum”, 1985.

  • Klein, Peter, and Tomasz Wazny, “Dendrochronological analyses of paintings of Gdansk painters of the 15th to the 17th century.” Dendrochronologia 9 (1991): 181–191.

  • Läänelaid, Alar, and Dieter Eckstein, “Development of a tree-ring chronology of Scots pine (Pinus sylvestris L.) for Estonia as a dating tool and climatic proxy.” Baltic Forestry 9 (2) (2003): 76–82.

  • Lapista löytyi ennätysvanha mänty,” Finnish Forest Research Institute (Metla). 2007.08.06, acessed May 3, 2017, http://www.metla.fi/tiedotteet/2007/2007-08-06-vanhin-puu.htm.

  • Levandauskas, Vytautas, “Rotušė.“ In Kauno architektūra, ed. Algė Jankevičienė. Vilnius: Mokslas, 1991.257–264.

  • Levandauskas, Vytautas, “Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir jėzuitų vienuolynas Rotušės a. 7, 8, 9.” In Kauno architektūra, ed. Algė Jankevičienė. Vilnius: Mokslas, 1991. 248–249.

  • Lietuvos architektūros istorija, vol. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987.

  • Lietuvos dailininkų žodynas, vol. 1: XVII–XVIII a., ed. Aistė Paliušytė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005.

  • Misius, Kazys and Romualdas Šinkūnas, Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius: Pradai, 1993.

  • Paknys, Mindaugas, Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK: Bažnytinės architektūros užsakymai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003.

  • Pukienė, Rūtilė, “A millennium history of pine growth fluctuations in the surroundings of Vilnius (Lithuania): natural forcing versus human impact” (paper presented at the 8th international conference on dendrochronology “World Dendro 2010”, Rovaniemi, University of Lapland, 2010).

  • Pukienė, Rūtilė, “Viduramžiais augusių paprastosios pušies medžių metinio radialiojo prieaugio dinamikos rekonstrukcija.” Scripta Horti Botanici Universitatis Vytauti Magni, 10 (2002): 71–80.

  • Račiūnaitė, Tojana, “Kauno buvęs basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia.” In Lietuvos vienuolynai: vadovas, ed. Rūta Janonienė and Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. 93–98.

  • Sohar, Kristina, Adomas Vitas and Alar Läänelaid, “Sap-wood estimates of pedunculate oak (Quercus robur L.) in eastern Baltic.” Dendrochronologia 30 (2012): 49–56.

  • Speer, James H., Fundamentals of tree-ring research. Tucson, University of Arizona press, 2010.

  • Speer, James H., Fundamentals of tree-ring research. Tucson: University of Arizona press, 2010.

  • Stankevičienė, Regimanta and Gabija Surdokaitė, “Kurmaičių Šv. Motiejaus koplyčia,” In Lietuvos sakralinė dailė, vol. II, p. 1: Joniškio dekanatas, b. 2: Juodeikiai-RūdiškiaiI. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. 301–323.

  • Studhalter, R. A., “Early history of crossdating.” Tree-Ring Bulletin 21 (1956): 31–35.

  • Surdokaitė-Vitienė, Gabija, “Dendrochronologinių tyrimų taikymas meno kūrinių datavimui Lietuvoje ir jų perspektyvos.” Acta Academiea Artium Vilnensis, vol. 77–78: Dailės ir architektūros paveldas: tyrimai, išsaugojimo problemos ir lūkesčiai, ed. Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 65–78.

  • Šinkūnaitė, Laima, “Kauno jėzuitų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia.” In Lietuvos vienuolynai: vadovas, ed. Rūta Janonienė and Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. 99–101.

  • Taylor, Adam M., Barbara L. Gartner and Jeffrey J. Morell, “Heartwood formation and natural durability - A review.” Wood Fiber Sci. 34 (2002): 587–611.

  • The act of canonical visitation of the Benedictine convent and St. Catherine church in Vilnius in 1820, in Lithuanian State Historical Archives f. 694, ap. 1, b. 3680, fol. 44.

  • Vasiliūnienė, Dalia, “Šv. arkangelo Mykolo bernardinių bažnyčios istorija ir palikimas.” In Jėga ir grožis jo šventovėje. Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2013. 33–39.

  • Vitas, Adomas, “Dating of pine timber from historical buildings in Lithuania” (paper presented at the international conference Eurodendro-2005, Viterbo, September 28 – October 2, 2005).

  • Vitas, Adomas, “Dendroclimatological research of Scots pine (Pinus sylvestris L.) in the Baltic coastal zone of Lithuania.” Baltic Forestry 10 (2004): 65–71

  • Vitas, Adomas, “Pine timber from Trakai Castle as a source of information about past climate in Lithuania.” Baltic Forestry 21 (2015): 212–218.

  • Vitas, Adomas, “Tree-ring chronology of Scots pine (Pinus sylvestris L.) for Lithuania.” Baltic forestry 14 (2008): 110–115.

  • Vitas, Adomas, “Tree-ring chronology of Scots pine (Pinus sylvestris L.) for Lithuania.“ Baltic forestry 14 (2) (2008): 110–115.

  • Vitas, Adomas, “Tree-ring chronology of Scots pine (Pinus sylvestris L.) for Lithuania.” Baltic forestry 14 (2) 2008: 110–115.

  • Vitas, Adomas, and Māris Zunde, “Dendrochronological investigation on historical English oak (Quercus robur L.) in Lithuania and Latvia: problems and potential” In TRACE: Tree Rings in Archaeology, Climatology and Ecology, eds. Didzis Elferts et al. Potsdam: Assoc. for Tree Ring Research, 2007. 124–127.

  • Vitas, Adomas, and Māris Zunde, “Sapwood rings estimation of Scots pine (Pinus sylvestris L.) in Lithuania and Latvia.” Tree-Ring Research (submitted).

  • Załęcki, Stanisław, Jezuici w Polsce, vol. 4. Kraków, 1905.

  • Zielski, Andrzej, “Long-term chronology of Scots pine (Pinus sylvestris L.) in the northern part of Poland.” Dendrochronologia 10 (1992): 77–90.

  • Zielski, Andrzej, and Marek Krąpiec, Dendrochronologia. Warszawa: PWN, 2004.

  • Zielski, Andrzej, Uwarunkowania środowiskowe przyrostów radialnych sosny zwyczajnej (Pinus sylvestris L.) w Polsce północenj na podstawie wielowiekowej chronologini. Toruń: UMK, 1997.

  • Zunde, Māris, “Dendrochronological and historical dating of the Dannenstern House and an 18th century revetment along the River Daugava.” Sena Riga (1998): 315–332.

OPEN ACCESS

Journal + Issues

Search